Veni, veni, Emmanuel – choro Exaudi koncertas

2018.12.23, 18 val., Šv. Ksavero bažnyčia, Kaunas

2018 m. gruodžio 23 d., Šv. Ksavero jėzuitų bažnyčia, Kaunas. 
17 val. vyks Šv. Mišios, o po jų 18 val. – adventinis chorinės muzikos koncertas.
Alternatyvi data susitikimui – Lapėse gruodžio 22 d., 12 val. vyks šv. Mišios, o po ju bus koncertas.

Kauno mišrus jaunimo choras „Exaudi“
Meno vadovas – Povilas Vanžodis
Dirigentas – Vilimas Norkūnas

Skambės H. Isaac, Z. Kodály, F. Mendelssohn, M. Reger ir kitų kompozitorių kūriniai.

Šiemet mes, choras EXAUDI, artėjant šventėms vietoj įprastesnio Kalėdinio repertuaro, pristatyti adventinę programą. Ją sudarė mūsų antrasis dirigentas Vilimas Norkūnas, kuris šiuos koncertus diriguos. Adventas bažnyčioje žymi naujų liturginių metų pradžią, kitaip, negu kalendorius, tad norėtume drauge sutikti Kalėdas, kartu pasitikdami jas „laukimu“. 
Kalbamės su Vilimu: 
,,Šįkart dalinsimės ne tradicinėmis šv. Kalėdų giesmėmis, o adventinėmis – apie dar tik ateinantį Jėzų Kristų. Jį norime pasitikti su džiaugsmu. Koncerto programoje – net keli kūriniai, skirti Marijos pasveikinimui; aplankęs ją angelas pasveikino žodžiais: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Tai tuo pačiu ir koncerto raktiniai žodžiai, bylojantys klausytojui – Viešpats su tavimi, esi mylimas, apdovanotas, atsigręžk sutikti ateinantį Kristų. 
Kūrinius adventinio koncerto programai parinkau iš įvairių epochų: pradėsime viduramžių himnu ,,Conditor alme Siderum“ (lot. „Kūrėjau dieviškas žvaigždžių“; tai ankstyviausias per Exaudi gyvavimo laiką atliekamas kūrinys). Vėliau skambės kūriniai iš Renesanso epochos: Heinricho Isaaco ,,Ad te levavi“ (lot. „Į Tave, Viešpatie, keliu širdį“) – įžanginė Mišių giesmė, skirta pirmajam advento sekmadieniui. Tada suskambės visiems gerai žinomas Zoltáno Kodály „Veni, veni Emanuel“ (lot. „Ateik, ateik, Emanueli“). Įdomu, kad pastarasis kūrinys sukurtas kaip teksto junginys, remiantis septyniomis tradicinėmis antifonomis, kurios būdavo kas dieną giedamos savaitę prieš Šv. Kalėdas. Iš šių antifonų pirmojo žodžio pirmųjų raidžių susideda akrostichas „Ero cras“ (lot. ,,Būsiu čia rytoj“). Tad pagiedojus paskutinę antifoną – žinia pasiekia mūsų širdis angelų giesme. Pirmąja koncerto dalimi norime pasidalinti grožiu, paliudyti, jog Renesanso muzika nėra lėta, nuobodi ir vienodu garsumu plaukianti tėkmė, bet ją galima emociškai išlaisvinti ir atlikti ugningai, įdėjus daug širdies į jos žodžius. Po šio kūrinio persikelsime su klausytoju į romantizmo epochą ir atliksime Felixo Mendelssohno Bartholdy kantatą ,,Aus tiefer Not schrei ich zu dir“ (vok. „Iš nevilties gelmių šaukiuosi Tavęs“), parašytą psalmės tekstu. Nors kūrinys parašytas ir galima jį atlikti su vargonų akompanimentu, mes jį atliksime a cappella. Mendelssohnas gyveno tuo laiku, kai romantizmo periodas dar tik prasidėjo ir kompozitoriai ieškojo naujų būdų muzikai kurti – naujos harmonijos, stilistinių niuansų, bet tuo pačiu daug kūrybinių elementų perėmė iš baroko. Tai ryšku šioje jo kompozicijoje, kuri akivaizdžiai remiasi Bacho motetais, tačiau harmonijos spalvos jau visai kitos. Taip pat atliksime kelis motetus iš Josepho Gabrielio Rheinbergerio devynių adventinių motetų ciklo. Besiklausant šios muzikos, nesunku pastebėti, kiek subtilumo jis bando perteikti per nelauktą dinamiką: kur svarbus žodis nutyla ir iš garsios muzikos pereinama beveik į šnabždėjimą arba, kur muzika netikėtai ima banguoti ir įsisiūbuoja iki visai nelauktos kulminacijos. Šie romantizmo bruožai prikausto klausytoją ir pagauna savo emocija, kuri įsiskverbia į klausančiojo širdį su žodžiu ir jame glūdinčiu jausmu bei žinia. Koncertą pabaigsime Maxo Regerio giesme „Macht hoch die Tür“, ypatingomis spalvomis suharmonizuota chorui ir skambančia kitaip nei eilinio sekmadienio šv. Mišiose. Šią giesmę – ,,Atverk duris, atkelk vartus“ – atliksime lietuvių kalba.
Man labai svarbu, kad klausytojas, net ir neturėdamas rankose programėlės su išverstais tekstais, galėtų perprasti kūrinio žodžius ir mintį per choristų veidus, akis, jausmus, emocijas. Svarbu, jog choras dalintųsi ne vien gražia muzika, bet, ypač, žinia, kurią neša ši muzika. Taip pat, jog klausytoją paliestų net ir tai, kas yra nenusakoma ir neapibrėžiama žodžiais. Taip galime patirti kas yra stebuklas „tikėti“ ir kaip sutikti Kristaus gimimo stebuklą.“

Vilimą Norkūną kalbino Liucija Lekienė.