Apie mane

Susipažinkime

Vilimas Norkunas 800xČiurlionio menų gimnazijoje daugiausiai praleidau laiko lakstydamas pirštais smuiko stygomis ir fortepijono klavišais. Kitas disciplinas stengiausi gerai įsidėmėti pamokų metu, nes šešių dienų mokyklos tvarkaraštis savaime savaitę užpildė pilnutėliausiai. Buvau ne vienintelis, kuris baigė tų metų laidą mokyklai besivadinant gimnazija – bet per mokyklos istoriją buvau vienintelis, kuris baigė vargonų specialybę (profesoriaus Leopoldo Digrio klasėje). Už kelią į chorinio dirigavimo pasaulį esu dėkingas mokytojai Nijolei Kazakauskienei ir choro vadovui Romualdui Gražiniui. Kaip tuomet, taip ir šiandien, mane žavi ne tiek dirigento plastiški elegantiški mostai ir jų magija, bet tai – jog dirigentas yra tarpininkas tarp kompozitoriaus ir choro, padedantis dainininkams tapti vieningais įkūnijant muziką. Johannes Prinz (Austrija) bakalauro ir magistro studijų metu padėjo atrasti man savąjį kelią, atrasti balansą tarp kompozitoriaus troškimų ir savos interpretacijos. Kaip galiu tapatintis su tuo, kas atliepia giliausius mano vidinius supratimus ir muzikinę pasaulėjautą, kaip suteikti chorui skambesį ir išraišką, kuris neša žinią ir sutampa su tuo, kuo tikiu.

„Čiurlionkės“ istorijoje trūksta vieno žodžio – klavesinas. Kaip jis atkeliavo į mano gyvenimą ir kaip atkeliavo į mano pasaulį Senoji muzika? 2002-aisias, pavykus įstoti į garsųjį Mocarteumo universitetą Zalcburge ir gauti Austrijos vizą, vargonų specialybės studijas po LMTA tęsiau profesoriaus Heriberto Metzgerio klasėje. Čia visas pirmas semestras buvo skirtas vien Senajai muzikai – Samueliui Scheidtui, Bernardui Pasquini, Girolamui Frescobaldi ir kitiems kompozitoriams. Taip pat ir liturginę improvizaciją pradėjome nuo kancionalinio stiliaus – Michaelio Praetoriaus, Hans Leo Hasslerio ir jo bendraamžių. O greta vargonų pažinimo teko ir klavesino, klavikordo, hamerklavyro (ankstyvo fortepijono) ir basso continuo individualios pamokos. Grigališko choralo mokėmės ne tik giedoti, bet ir semiologijos (ženklų mokslo), scholos dirigavimo. O patyręs ir pažinęs senuosius instrumentus, ėmiau juos visai kitaip vertinti, kaip ir pačią muziką. Tad persikeldamas studijuoti chorinio dirigavimo ir Senosios muzikos į Gracą (Austrija), kibau į klavesiną jau kaip specialybę (prof. Michaelio Hell klasė).

Nors Vakarų Europos kultūra, mentalitetas, muzikantų ir pragyvenimo sąlygos daug geresnės nei Lietuvoje, tačiau jau išvažiuodamas studijuoti buvau apsisprendęs, kad grįšiu. Noriu priklausyti prie tų, kurie drauge kuria muzikalią, laisvą, bet ir sąmoningą, atsakingą, dvasingą Tėvynę. Kosmopolitu būti man, kaip muzikantui, reiškia tai, jog visas pasaulis supranta tą pačią muzikinę kalbą be žodžių. Vakaruose galime išmokti naujų dalykų ar kitos perspektyvos ir esame kviečiami dalintis vieni su kitais grįžę į ten, iš kur kilome.

Man brangūs asmeniški santykiai su publika, klausytojais, gerbėjais. Tad džiaugiuosi ir džiaugsiuosi susitikdamas su kiekvienu iš Jūsų. Jeigu norite, galite iš manęs keletą kartų per metus gauti naujienlaiškį el. paštu (užsiregistruoti). O jeigu norite apie muzikinius renginius ir įvykius sužinoti pirmi, galite sekti mano facebooko muzikinę paskyrą facebook.com/vilimas.lt.

P.S. įprastą atlikėjo curriculum vitae galite rasti skiltyje BIOGRAFIJA, pagal veiklos rūšį.
 

Iki susitikimų!
Nuoširdžiai
Vilimas Norkūnas